Troleibusą sostinės gatvėse vairuojantis Artūras laisvalaikiu pilotuoja lėktuvą

„Atsitiko taip, kad tuo metu buvau bedarbis ir pagalvojau, kad laikinai padirbsiu troleibuso vairuotoju, o paskui pažiūrėsiu. „Vilniaus viešajame transporte“ dirbu jau 11 metų. Tai dar nedaug, komandoje yra vairuotojų, kurie čia dirba tris, keturis dešimtmečius“, – juokiasi Artūras.

Jau keliaudamas į mokyklą troleibusu Artūras vaikystėje stebėdavo troleibuso vairuotojus, klausydavosi pokalbių, todėl kai kurie darbo aspektai atėjus dirbti nebuvo staigmena, pavyzdžiui, minučių tikslumu sudaryti grafikai. Apie tai, kad renkama vairuotojų grupė, Artūras sužinojo iš vieno pažįstamo kliento, savo buvusioje darbovietėje.

Įgyvendina svajonę – pilotuoti lėktuvą

Troleibusą ilgus metus vairuojantis Artūras teigia, kad turi svajonę sėsti prie didesnės transporto priemonės vairo – lėktuvo. Šią svajonę pamažu pavyksta įgyvendinti. Artūras jau baigė orlaivio pilotavimo kursus ir pradėjo skraidyti su instruktoriumi aeroklube. Sako, tai labai brangi investicija, pačiam reikia būti sveikam, pilotams keliami labai aukšti reikalavimai. Net ir tarp lakūnų pasitaiko kuriozinių situacijų, prisimena pašnekovas.

„Įgijus įgūdžių, pradėjus skraidyti, šalia sėdi instruktorius. Jis mėgsta užduoti klausimą – kur mes dabar esame? Dažniausiai mokiniai negali atsakyti, būna toks periodas, kai daug informacijos tenka suvirškinti. Instruktorius tada sako, kad reikia logiškai mąstyti – matai, apačioje kaimas, eina asfaltuotas kelias, tai gal nusileiskim, tu į kaimą nubėgsi, paklausi, koks kaimo pavadinimas, surasim žemėlapyje ir skrisim toliau“, – juokiasi prisiminęs Artūras.

Pasak pašnekovo, skrydis žavi tuo, kad iš viršaus matyti, kokia graži gamta, kurios nuo žemės paviršiaus dažnas net nepastebi. „Žmonės toli išvažiuoja, ieško pramogos, bet iš trijų šimtų metrų aukščio viskas taip gražiai atrodo – gamta, ežerai, miškai. Kiekvieną kartą skrendu ir nustembu, koks grožis atsiveria. Turime čia kuo džiaugtis.“

Gamta stebina ne tik iš „paukščio skrydžio“, bet ir sėdint už troleibuso vairo. Vairuotojo darbas padeda pamatyti į miestą kitu kampu. Artūrui labiausiai patinka važiuoti anksti ryte arba savaitgaliais, kai miestas dar tuščias, bunda po nakties. Tokiu laiku gatvėse tenka sutikti netikėtų svečių: „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad Vilniuje yra tiek laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, galima pamatyti lapę, zuikį. Daugiausiai jų sutinku Paneriuose, todėl maršrutas vedantis pro čia yra mano mėgstamiausias.“

Vairuotojo darbe svarbus atsakomybė, punktualumas ir bendravimo įgūdžiai

Troleibuso vairuotojas, pasak Artūro, turi būti atsakingas, nes kasdien dirbi su žmonėmis, įvairaus amžiaus keleiviais, judriose sostinės gatvėse. Todėl tenka nuolat stebėti, kad ko nors neprispaustum su durimis, kad išvengtum avarinių situacijų, staigių manevrų.

Pašnekovas pasakoja, kad šiame darbe viena iš svarbiausių savybių – mokėti planuoti savo laiką ir būti punktualiam. Tai padeda ne tik laikantis maršruto, bet ir disciplinos, juk vairuotojai dirba dviem pamainomis, pirmoji prasideda ketvirtą-pusę penktos ryte, todėl vairuotojui reikia atsikelti dar anksčiau, apie pusę trijų. Įprasta darbo diena prasideda nuo troleibuso paruošimo išriedėti į miesto gatves, reikia apžiūrėti, ar visos sistemos veikia tinkamai.

Pasak pašnekovo, per tiek darbo metų išmoko spręsti konfliktines situacijas su nepatenkintais keleiviais. Nors dauguma, anot Artūro, keleiviai Vilniuje mandagūs, bet pasitaiko, kad prieina koks nepatenkintas keleivis ir nori pasiskųsti dėl situacijų, kurios dažniausiai kyla dėl kitų nedrausmingų eismo dalyvių.

„Aš visuomet atsiprašau ir sakau, kad dirbu tik trečia diena. Pastebėjau, kad visada suveikia, nes jeigu pradėsi aiškintis, užsimegs ilgas dialogas“, – teigia Artūras.

Aptaria dienos aktualijas

Artūras prisimena, kad sėdęs prie troleibuso vairo, pradėjo atidžiau domėtis orų prognozėmis. Esant pūgai žiemą reikia pasiruošti psichologiškai, kadangi kelias, tikėtina, bus slidus, net jeigu kelininkai ir būna išvažiavę į gatves – stiprios pūgos sąlygomis negelbsti druska.

Kolektyvo viduje vairuotojai turi juoką, kad tenka pasivažinėti BBC radijo autobusu. Tai budintis autobusas, kuris vairuotojus veža į ir iš darbo. Kelionės metu vairuotojai pasikalba, aptaria dienos aktualijas, tarsi žinių studijoje.

„Pasipasakojam, kokios juokingos ar įdomios situacijos nutiko. Jeigu pas mus darbe žmogus į darbą su automobiliu važinėja, tai reiškia, kad jis neklauso BBC radijo, nes darbe labai daug laiko pabendrauti nėra, tik kai pietaujam. Kai važiuojam tuo budinčiu autobusu, toks turtingiausias laikas su kolegomis būna, pilnas įspūdžių, istorijų“, – sako Artūras.

Meistriškumo varžybose pelnyti titulai

„Vilniaus viešajame transporte“ vairuotojai turi tradicines meistriškumo varžybas. Artūras dalyvavo keturiose, tris kartus iškovojo prizines vietas. Pirmaisiais metais, pasak pašnekovo, buvo nedrąsu sudalyvauti, manė, kad stinga patirties. Bet vėliau žmona padrąsino bent pabandyti: „Užėmiau trečią vietą ir tai suteikė dvasiškų jėgų, kad sugebu.“

Varžybose dalyviai pasitikrina teorijos žinias. Geriausiai atsakiusių dešimtukas dalyvauja praktiniuose važiavimuose. Po vieną turi įveikti slalomo trasą, atlikti kitas užduotis, kaip pravažiuoti pro siaurus vartus ar įveikti gyvatėlės figūrą ir stengtis nenutrūkti nuo elektros linijos. „Tokios varžybos mums, troleibuso vairuotojams, padeda ugdyti mūsų meistriškumą“, – sako Artūras.